- pakinktas
- pakiñktas sm. ppr. pl. (2) Grv, Pšl, Antr priemonės arkliui pakinkyti į vežimą, kinkymai: Pakiñktai šikšniniai – gražu pažiūrėti Erž. Visi pakiñktai sutrūko Brs. Pasitaisė vežimuką, išsitepė pakinktus, išsitepė batus, nusiskuto barzdą Žem. Jodamas namo, nepalik pakiñktų lauke Up. Man pasogo penki šimtai, bėras žirgas ir pakinktai LTR(Ds). | sing. col.: Arkliukas didesnis, pakiñktas tas pats Ppr. ^ Nekinkyk jaučio su arkliu vienan pakinktan TŽIII382. Koks arklys, toks ir pakinktas LTR(Slk). Senu pakinktu netol važiuosi Kpr.
Dictionary of the Lithuanian Language.